Osteopatija – tai manualinis metodas, skirtas diagnozuoti ir gydyti ribotą jungiamojo audinio slydimo paviršių judėjimą ir audinių įtampą visame kūne, susijusią su ligų atsiradimu.

Andrew Taylor Still sukūrė osteopatiją kaip visapusišką (natūralų) gydymo mokslą. Jis manė, kad tikroji gydomoji galia slypi pačiame žmoguje, ir naudojo mechanines jėgas, taip pat intelektines bei dvasines priemones, kad išgydytų žmogų, sergantį visomis ligomis, išskyrus visų rūšių vaistus. Svarbiausias buvo gyvybinės jėgos principas. Diagnostikos ir gydymo priemonės buvo nukreiptos į mechanines kliūtis, trukdančias šiai gyvybinei jėgai tekėti, kurių kilmė buvo siejama tiek su mechaninėmis traumomis, tiek su stresą keliančiais įpročiais ar požiūriu į gyvenimą.

Kaip veikia osteopatinis gydymas?

Diagnostikos ir gydymo priemonės naudojamos siekiant nustatyti ir gydyti viso kūno (įskaitant nervus ir kraujagysles) jungiamojo audinio slystančiųjų paviršių judrumo pokyčius, taip pat audinių įtempimo pokyčius, pasireiškiančius hiper ir hipomobilumu bei hiper ir hipotenzija. Terapinis tikslas – atkurti homeostazę (savireguliacijos mechanizmus). Dėl pagerėjusio judrumo optimizuojama inervacija ir kraujotaka. Tai skatina natūralias organizmo regeneracijos ir atstatymo galimybes.

Nėra tipinių osteopatinio gydymo indikacijų ligų ar simptomų prasme. Indikacijos grindžiamos paciento simptomų, osteopatinės diagnozės rezultato ir sudaryto gydymo plano santykiu. Osteopatijoje negydomos jokios ligos, o gydomas ligonis (žmogus), atsižvelgiant į kontraindikacijas.

Metodas grindžiamas trimis principais:

• Žmogus yra tobulai harmoningai prisitaikiusi būtybė.
• Forma ir funkcija priklauso viena nuo kitos ir yra susijusios judesiais.
• Sistema (organizmas) turi savireguliacijos mechanizmus.



Gydymo technikas galima suskirstyti į tris lygius (raumenų ir kaulų, visceralinį, kaukolės). Tačiau paprastai taikomos ne tik vieno lygio technikos. Osteopatinis gydymas – tai ne atskirų simptomų gydymas, o kompleksinis viso organizmo gydymas.

Gydomasis masažas – tai, pasyvus kineziterapijos metodas. Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas. Kuris skirstomas į bendrą poveikį visam organizmui ir poveikį atskiroms jo sistemoms.

Gydomasis masažas yra taikomas įvairioms ligoms gydyti:

• skoliozei,
• osteochondrozei,
• plokščiapėdystei,
• nugaros, kaklo skausmais,
• rankų pirštų tirpimu,
• kraujo ir limfos sistemoms,
• odai, raumenims, raiščiams ir sausgyslėms,
• sergant širdies – kraujagyslių ligomis,
• nervų sistemos ligomis,
• esant kvėpavimo organų,
• medžiagų apykaitos sutrikimų atvejais,
• po operacijų,
• po traumų,
• stuburo išvaržoms.

(Suaugusiems, vaikams, kūdikiams)

Kineziterapija (gr. kinesis - judesys, therapeia – gydymas) gydymas judesiu. Šis terapijos būdas pagrįstas tuo, kad tinkamas kūno judesys padeda atnaujinti, pagerinti ir išlaikyti kaulų ir raumenų, širdies kraujagyslių ir kitų sistemų funkcinę būklę.

Kineziterapijos principai:

Laipsniškumas: šiuo principu vadovautis didinant krūvį. Gydomojo kurso metu pamažu didinamas kineziterapijos seansų skaičius, judesių amplitudė, kartojimų skaičius, intensyvumas, sudėtingumas.

Sistemingumas: kineziterapijos procedūros atliekamos ilgą laiką, nedarant ilgesnių pertraukų.

Individualumas: vadovaujantis šiuo principu, reikia įsigilinti į patologinio proceso pobūdį, priežastį, adaptacines (kompensacines) organizmo galimybes, ligonio fizinį išsivystymą, amžių, profesiją.

Sąmoningumas: sąmoningas ir valingas ligonio dalyvavimas gydymo procese, bendradarbiavimas su kineziterapeutu turi reikšmės procedūrų efektyvumui.

Visapusiškumas: kineziterapijos procedūros turi veikti ne tik pažeistą organą, bet ir visą organizmą, lavinti neurorefleksinius, endokrininius (humoralinius) mechanizmus, didinti organizmo adaptacines galias.

Kineziterapijos metodai: atsižvelgiant į ligonio būklę skiriami aktyvūs ir pasyvūs kineziterapijos metodai.

Aktyvūs – tokie metodai, kada ligonis pats juda (gydomoji gimnastika, įvairūs žaidimai bei sporto elementai).

Pasyvūs – kada ligonis yra pasyvus, o įvairias manipuliacijas rankomis, tempimu, prietaisais atlieka kineziterapeutas.

(Suaugusiems, vaikams, kūdikiams)

Visceralinės chiropraktikos terapija (visceralinė – vidaus, chiro – ranka) tiria ir vertina vidaus organų paslankumą ir padėtį. Visceralinės chiropraktikos terapija apima specifinius judesius, kuriais veikiamas vidaus organas: paspaudimas, stūmimas, ištempimas ir vibracija. Gydymo metu minkštomis technikomis dozuotai yra spaudžiamas per priekine pilvo sienelę spazmuotas organas, ko pasėkoje atkuriama pradinė organo padėtis ir normalizuojasi organo funkcija. Gydymas vyksta iškvėpimo metu, kai pacientas atpalaiduoja pilvo raumenis.

Visceralinės chiropraktikos terapija yra naudojama esant tokiems susirgimams:

• pastoviems galvos skausmams,
• miego sutrikimui,
• esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei,
• tulžies pūslės, kasos ligoms,
• kepenų, inkstu ligoms,
• kolitui, storosios žarnos spazmams,
• chronišku vidurių užkietėjimui,
• šlapinimosi funkcijos sutrikimas,
• menstruacijų ciklo sutrikimams,
• osteochondrozė,
• venų varikozė, kojų skausmams.

Kontraindikacijos: visose onkologinėse stadijose ligos, esant vidiniui kraujavimui, lytiniu keliu plintančios ligos, sergantys atvira plaučių tuberkuliozės forma, progresuojanti smegenų liga ir naviko, trombozės, psichinė liga, ūminės infekcinės ligos su aukštos temperatūros, ūminis širdies ir kraujagyslių ligos.

Gydomoji procedūra rekomenduojama norint sumažinti kojų, nugaros raumenų ir sąnarių skausmus, ypatingai po intensyvių treniruočių, stovimo darbo ar tiesiog aktyvios dienos.

Presoterapija – Limfodrenažas: metu stiprinami raumenys, sąnariai, sausgyslės bei kraujagyslės. Malšinami skausmai ir patinimai. Aktyvinama cirkuliacinė sistema: stimuliuojama limfos apytaka, kraujotaka, padedama pašalinti skysčių perteklių. Kadangi ši procedūra turi ir atpalaiduojamą poveikį, tai yra puiki jėgų atgavimo, nuotaikos, ir bendros savijautos gerinimo procedūra. Stimuliuodamas limfos cirkuliaciją, šis masažas efektyviai papildo kitas celiulito gydomo procedūras ir taikomas kompleksiškai duoda puikius rezultatus. Ypač efektyvus kaip paruošiamoji priemonė prieš anticeliulitinį masažą.

Presoterapijos – Limfodrenažo terapija yra naudojama esant tokiems susirgimams:

• raumenų ir sąnarių skausmo mažinimui,
• rankų ir kojų tirpimam mažinimui,
• juosmens skausmams mažinimui,
• esant venų susirgimams, nepakankamumui,
• „sunkių kojų“ pojūčio bei įvairios kilmės kojų tinimams šalinti,
• venų nepakankamumui, varikozėms gydyti,
• siekiant pagerina galūnių kraujotaką,
• aktyvina medžiagų apykaitą,
• visų stadijų celiulitui gydyti,
• apimčių mažinimui bei kūno linijų formavimui, stangrinimui,
• relaksacijai,
• šlakų šalinimas,
• profilaktiškai ar gydant polinkį į tromboemboliją,
• turint potrombozinis sindromą,
• suglebusiai odai tonizuoti,
• hipertrofinių randų korekcijai,
• esant limfos apykaitos nepakankamumui, patinimams,
• siekiant sustiprinti kraujagyslių sieneles,
• miego gerinimui.

Procedūros trukmė apie 30 min, vienos procedūros kaina - 10€.

Kontraindikacijos: nėštumo ir maitinimo metu, giliųjų venų trombozė, infekcinės ligos (rožė, limfangitas), stipri minkštosios galūnių dalies trauma, piktybiniai augliai, limfodinaminės edemos, sutinę varikoziniai mazgai, širdies nepakankamumas.

Japoniško masažo terapija – tai taškinio ir manualinio masažo derinys. Masažas atliekamas gulint ant žemės, masažuojamas visas kūnas, dominuoja išspaudimo būdas, giliai veikiami biologiškai aktyvūs taškai, atliekama sąnarių korekcija.

Japoniško masažo terapija pagrįsta tuo, kad daugumos žmonių dubens kaulų padėtis netaisyklinga jau nuo gimimo. Dažniausiai tai reiškia, kad vienas dubens kaulas yra aukščiau nei kitas. Atitinkamai aukštesnės pusės galūnė yra aukščiau ir tarsi trumpesnė. Šios pusės kraujotaka silpnėja, silpsta ir raumenys. „Ilgesniajai“ kojai tenka didesnis kūno masės krūvis, ji labiau varginama. Netaisyklinga dubens kaulų padėtis iškreipia stuburą, kuriam laikui kojos tarsi išsilygina, bet kūno masės veikiamas stuburas krypsta vis labiau. Taip ilgoji koja tampa trumpąja. Stuburo iškrypimas sukelia daugybę sveikatos sutrikimų, nes sutrinka raumenų, sąnarių, vidaus organų veikla, pasislenka tarpslanksteliniai diskai, kurie spaudžia nervus ir sukelia skausmą. Tie žmonės, kurie kaire koja nešioja didesnę kūno svorio dalį, turi dešinio dubenkaulio poslinkį, jei silpnesnė dešinė koja, dažniau skundžiasi kepenų, skrandžio, žarnyno susirgimais, dažnai viduriuoja, yra liesi. Šio tipo moterys serga ginekologinėmis ligomis. Esant kairiojo dubenkaulio poslinkiui, didesnis krūvis tenka dešinei kojai, kairė koja silpnesnė. Šio tipo žmonės būna aptukę, dažnai persišaldo, kenčia nuo vidurių užkietėjimo, plaučių ir širdies ligų. Namų sąlygomis galima pasitikrinti paėmus seniai nešiojamus batus. Nevienodai nudilusios kulnys rodo, kuri koja daugiau vargsta nešiodama didesnį kūno svorį dėl stuburo ar dubenkaulių iškrypimo.

Tam kad išvengti jau paminėtų sveikatos bėdų reikia atstatyti ir išsaugoti taisyklingą stuburo ir dubens kaulų padėtį. Vienas iš būdų – masažas.

Japoniško masažo terapijoje naudojamas maigomasis masažas raumenims ir manualinė terapija kaulams. Japonišku masažu galima visiškai pašalinti raumenų ir jungiamojo audinio įtampą, atstatyti raumenų elastingumą, palengvinti pasislinkusių kaulų atitaisymą ir pasveikti. Šiuo metodu taip pat gydomi galvos skausmai ir pečių gėla. Procedūras galima atlikti kasdien, kas antrą dieną arba kartą per savaitę. Tiems, kurie masažą nori panaudoti profilaktikai, pakanka procedūras atlikti kartą per mėnesį. Nors masažo metu masažuojamasis yra pasyvus, atlikus visus vieno masažo veiksmus, pacientas išeikvoja energijos tiek, kiek išeikvotų nubėgęs 1,5 km. Atlikus masažą, išjudinami ne tik visi sąnariai ir raumenys, bet ir kraujagyslės bei limfagyslės, pagerinama skysčių apykaita organizme.

Kraniosakralinė terapija (KST) – tai švelnus praktinis metodas, skirtas įvertinti ir pagerinti fiziologinės kūno sistemos, vadinamos kraniosakraline sistema, kurią sudaro membranos ir smegenų skystis, supantys ir saugantys galvos ir nugaros smegenis, funkcionavimą. Naudodami švelnius prisilietimus, paprastai ne didesnius kaip 5 g arba maždaug nikelio svorio, atpalaiduoja kraniosakralinės sistemos apribojimus, o tai, kaip įrodyta, pagerina centrinės nervų sistemos ir daugelio kitų kūno sistemų, tokių kaip virškinimo, raumenų ir skeleto, kvėpavimo, kraujotakos ir kitų, veiklą. Taip pat įrodyta, kad KST padeda įveikti fizinius komponentus, susijusius su tokiomis somatinėmis ligomis kaip potrauminis stresas, depresija ir nerimas.

Kada padeda kraniosakralinė terapija?

Palengvindama natūralius ir įgimtus organizmo gijimo procesus, KST vis dažniau naudojama kaip prevencinė sveikatos priemonė, nes ji gali sustiprinti atsparumą ligoms, ir įrodyta, kad ji naudinga žmonėms, ieškantiems pagalbos sprendžiant įvairias sveikatos problemas, tokias kaip:

• Migrena, galvos skausmas
• Lėtinis skausmas
• Judesių koordinacijos sutrikimai
• Centrinės nervų sistemos sutrikimai
• Ortopedinės problemos
• Smegenų traumos ir smegenų sukrėtimai
• Alzheimerio liga
• Nugaros smegenų traumos
• Skoliozė
• Pastojimas, nėštumas, gimdymas
• Pediatriniai iššūkiai
• Mokymosi skirtumai, ADD, ADHD
• Autizmas ir sensorinis apdorojimas
• Lėtinis nuovargis
• Emociniai sunkumai, depresija
• Stresas ir su įtampa susijusios problemos
• Fibromialgija ir kiti jungiamojo audinio sutrikimai
• Temporomandibulinio sąnario sindromas (TMJ) ir dantų problemos
• Imuniteto sutrikimai
• Potrauminio streso sutrikimas
• Pooperaciniai sutrikimai
• Miego problemos



Kas vyksta kraniosakralinės terapijos metu?




Gydymo seansas prasideda nuo konsultacijos su terapeutu. Jis užduos jums klausimus apie jūsų sveikatos istoriją, nusiskundimus ir seanso tikslus.




Seanso metu gulėsite ant masažo stalo. Terapeutas seanso metu jus apžiūrės, kad įsitikintų, jog jaučiatės patogiai. Prieš paliesdamas jūsų kūną, jis taip pat paaiškins, ką daro, kad įsitikintumėte, jog žinote, kas vyksta. Jei bet kuriuo metu nesijaučiate patogiai, praneškite apie tai terapeutui.




Terapeutas rankomis švelniai spaus galvą, kaklą, nugarą (aplink stuburą) arba tas kūno vietas, kuriose jaučiate simptomus.

Manualinė terapija – tai gydymas rankomis. Manualinė terapija apima raumeninį, sausgyslinį, raištinį, jungiamojo audinio, sanarinį ir nervinį lygmenis. Iš pradžių vyksta apklausa, apžiūra, manualinė diagnostika ir tik po to – gydymas. Terapeutas ieško Jūsų skausmo priežasties. Manualinės terapijos tikslas – panaikinti skausmo priežastis, tuomet dingsta ir skausmas. Ir, kaip rodo teorija ir praktika, dažnai priežastis slypi visai kitoje vietoje, nei mes skundžiamės

Manualinės terapijos indikacijos (kada manualinė terapija Jums gali padėti):

Taikomoji Klinikinė Kineziologija – (sutrumpintai – TKK) - priklauso manualinės terapijos ir diagnostikos sričiai. Ji gali būti taikoma įvairiose medicinos srityse: ortopedijoje, reabilitacijoje, kineziterapijoje, odontologijoje, psichoterapijoje. Kineziologas, naudodamas manualinį raumenų testą, t.y. testuodamas raumens refleksą, gauna neurofiziologinį atsaką iš centrinės nervų sistemos (toliau CNS): tam tikri raumenys turi tiesiogines ir netiesiogines sąsajas su vidaus organais, bei kitomis kūno sistemomis. Taip vyksta terapeuto komunikacija su paciento kūnu. Taigi, terapeutas testuodamas skirtingus raumenis sužino, ar jie yra funkciškai normotoniški (yra normaliai veikiantys), ar hipertoniški(nesugebantys pilnai išsijungti), ar hipotoniški (nesugebantis pilnai įsijungti). Radęs hipotonišką raumenį terapeutas, stimuliuodamas skirtingas kūno vietas, ieško kuri iš jų atstatys normotonišką būseną. Tai ir yra indikacija į tinkamą manualinį gydymą.

TKK yra priskiriama holistinei medicinai ir apjungia daugelį terapinių disciplinų, tokių kaip: manualinė terapija, osteopatija, chiropraktika, homeopatija, fitoterapija, psichoterapija ir t.t.. TKK remiasi sveikatos triados principu: tai reiškia, jog mūsų sveikata yra balanso, susidarančio struktūrinėje (tai, ką galime paliesti, – raumenys, kaulai, vidaus organai, nervai, kraujagyslės), biocheminėje (medžiagų apykaita, imuninė, endokreninė, vegetacinė sistemos), bei psichoemocinėje (jausmai, emocijos, mąstymas, elgsena, refleksai, pasamonė) plotmėse išraiška. Ši diagnostinė ir terapinė metodika yra individuali ir neturinti jokios rutinos. Kiekvienas kartas, net tam pačiam pacientui yra skirtingas.

TKK traktuoja sveikatos sutrikimą ne kaip būseną (pvz., kaip galvos skausmas arba migrena), o kaip procesą: tai galbūt žandikaulio sąnario, dubens, ar pėdos disfunkcijos, arba alergijos pasėkmė. Taigi, turi būti surasta ir koreguotina galvos skausmo PRIEŽASTIS. Taip pat kinezologai mano, kad svarbiausia yra kūno savireguliaciniai mechanizmai, kurie terapjos metu yra aktyvuojami. Dr. Goodheard atrado tarpusavio saveiką tarp mitybos, vidaus organų ir raumenų funkcijos. Pavyzdžiui, funkciškai silpnas raumuo „musculus teres minor“ ( liet. mažasis apvalusis raumuo) yra susijęs su skydliaukės disfunkcija. Pacientui davus mažą jodo dozę, – šis raumuo atsistato!